- skonėtis
- skonė́tis vksm. Skonė́jausi medumi̇̀.
.
.
skonėti — skonėti, skõni ( ėja), ėjo intr. 1. R, N, K, Rtr, DŽ1, NdŽ būti skanu (valgant ar geriant); jausti skanumą, gardžiuotis: Šiandien man tebeskonė[ja], kaip aš ten skaniai valgiau J. Taip aš noriu to daikto, taip jis man skonė[ja] J. Tas valgis man … Dictionary of the Lithuanian Language
įsiskonėti — 1. NdŽ pakankamai skonėtis. 2. tr. prk. su pasimėgimu įsigilinti: Įsiskonėjęs Šilerį, aš pasijutau pasiilgęs Šekspyro tradicijų Vaižg. Šios poemos reikia po vieną giesmę teskaityti ir kone kiekvieną posmų posmelį įsiskonėti rš. skonėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language